Šeštadienis, Spa 19th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai I tomas Tautos gyvata

Tautos gyvata

 

PRODUKTYVIŲ LUOMŲ EILĖ 

Rodos aišku, kad tie luomai daugiausiai sveria tautos gyvatoj, kurie tosios gyvybę gamina, iš kurių jai paeina visos augimo ir gyvenimo galios. Geriausia gal bus kalbėti apie juos kaip apie produktyvius luomus. Ir reiks aiškiai suprasti, kas tai yra.

Negali tai būti jau tie tautos žmonės, kurie tiktai gamina kūdikius ir tuo tautos skaičių didina. Ką patsai gaminimas reiškia, jau esame matę. Svarbiau yra, kad žmogus savo pasiryžimu, savo pasistengimu įneša į tautos gyvatą savo galias, savo dvasios-sielos jėgas, kad jis tautos gyvatą lobina. Bus tai pirmasis jo nuopelnas. Toliau tad jau reiks klausti, kokiu saiku jis tai padaro.

Ir prasideda šių produktyvių luomų eilė tuo, kurs yra pasirinkęs tautos šalį, jos žemę dirbti. Tuo jis neša savo galias į pasaulį. Berods yra tai pirma kūno galios, bet ir žmogus pats čia prisideda. Matyt dažnai, kaip gyvena su visa širdimi. Ypačiai, kad savo ūkį, veldėtą iš tėvų ir bočių, myli. Svarbiau yra, kad žmogus savo pasiryžimu, savo pasistengimu įneša į tautos gyvatą savo galias, savo dvasios-sielos jėgas, kad jis tautos gyvatą lobina. Bus tai pirmasis jo nuopelnas. Paskutiniu laiku vis daugiau dingo tūlose tautose pajautimas, kiek reiškia, kas tėvų palikta vaikams. Ūkiai tapo prekybos dalyku. Bet lietuviai dažniau dar brangina savo žemę.

Ir nėra svarbu vien, kad žmonės gamintų visokių valgomų daiktų ir kitas gamtos išdavas, bet kad žemė, tautos šalis, įgautų gyventojų dvasios-sielos antspaudą. Kaip kraštas į laukus dalintas, kaip laukuose kiemai ir kaimai išbarstyti, kaip atskiri namai medžių ir daržų apgobti ir papuošti, visa tai jau daug sako. Kiekvienas ūkis turi su savo trobomis ir su savo sodu bei daržu būti ypatingas sau gražus pasaulis. Aiškiai turi būt matyti iš atskiro namo ir iš viso kaimo, kad čia žmonės gyvena, kurie kasdieniu savo gyvenimu savo žmoniškumą skelbia.

Kitas dalykas vėl yra tas, kad laukininkai su savo gyvenimu būtų paveikslas visiems kitiems tautos vaikams. Jiems lengva yra gyventi su gamta, su ja gulti ir kelties, ilsėties ir dirbti. Jie gali maitinties sveikais valgiais ir žmoniškai draugauti su viens kitu. Ir todėl jie gali būti veikiau sveiki ir dori. Taip šis luomas tūleriopu būdu yra produktyvus ir užima savo kad ir neaukštą garbės vietą tautos gyvatoj.

Nėra jis vienopas, bet sudėtas. Galima šiame luome visokių skyrių atrasti. Žiūrint į išprusimo laipsnį, galima kalbėt apie laukininko darbo bandytojus ir pagalbininkus, apie tokius žmones, kurie senu padavimu gyvena, ir tokius, kurie su tikru mūsų dienų žinojimu eina darbus.

Bet tai šiuo rašto žvilgsniu nedaug tereiškia. Šišion svarbu žmones skirt pagal tai, kiek jie žmoniškumo apreiškia savo darbu ir gyvenimu. Tą omenyj turėdami, pamatom, kad laukininkų luomas susideda iš tokių, kurie savo kūno reikalų yra vergai, iš tokių, kurie triūsia ir vargsta dėl savo geismų ir minčių tikslų, ir tokių, kurie atjaučia žmogaus atsakomybę už tėvynės praeitį ir kūrybą, apsireiškiančią žemės ir gamtos gyvybe.

Kitas šios eilės luomas yra visos rūšies amatininkai, būtent: paprasti amatininkai, toliau mechanikai, technikai ir inžinieriai. Jie gamina įrankius, kuriais žmonės gyvendami naudojasi. Jiems paprastai svarbiausia, kad jų darbas būtų kuo tobulesnis. Ir tai jiems dera garbei.

Ypatingu būdu skiriasi jie nuo laukininkų. Šie yra tiktai tarsi gamtos pagalbininkai. Gamta išduoda vaisius, žmogus tiktai priruošia, kas tam reikalinga. Amatininkas, ypačiai technikai ir inžinieriai, pasiima gamtos galias, kad su jų pagalba gamintų reikiamus daiktus. Jų garbė bus todėl tame randama, kad jie visuomet užtars žmogų prieš mašinas ir gamtos jėgas.

Šis dalykas yra berods naujas. Ir čia, kur nėra pramonės, čia jis lyg ir nieko nereiškia. Bet reikėtų tuo pasirūpinti, ypačiai Lietuvoj. Pirm visų turėtų elektriką būti traukiama į žmogaus tarnybą. Kiekviename kaime turėtų kaip mokslo troba, mokykla, taip ir darbo namas būt randamas. Jame turėtų visokie amatininkai, mechanikai, technikai savo darbavietes turėti. Ir visokios reikalingos įstaigos, kuriose gamtos galios žmogui tarnauja, turėtų čia būt įkurtos.

Žmogaus noras triūsti, dirbti, kurs gyvas nuo pat kūdikio dienų, turėtų šišion rasti progos būt raginamas ir miklinamas. Kaip laukininko gyvenimas žmogų šaukia į darbą, taip šis gyviau dar turėtų tai atlikti. Amatas turėtų žmogų verst savo jėgas ir kartu dar tai apreikšt, kad jos yra valdovas tarp visų gamtos jėgų pasaulyj.

Visai arti šis darbas susideda su tuoju kito šios eilės luomo, būtent mokslininkų, tyrinėtojų. Gyvenimą visaip ištirdami, jie jį traukia j savo sąmonę ir taip jį valdo. Savo patirtį skelbdami, jie tautos gyvatą lobina. O kitiems tą patirtį pasisavinus, tautos žmonės užvaldo tosios pasaulį ir tvirtina jame žmogaus pirmenybę. Kas seniau apie mokslą pasakyta, aiškina ir šio luomo svarbumą.

Kitą šios eilės luomą sudaro menininkai. Jie ypačiai daug reiškia tautos gyvatoj. Tautinį žmoniškumą statydami regimybėn, jie kartu ir žadina tautinį kitų žmoniškumą. Ir taip tat, kas paslėpta, kas tarsi kitame pasaulyj buvo, tampa šio pasaulio dalyku. Menininkai rodo tautos atvaizdą, padaro tautos ypatingumą šio žinomojo gyvenimo veiksniu.

Aiškiau dar negu mokslininkai jie užkariauja pasaulį, praneša žmonėms, kad žmogaus dvasia-siela čia gali būti valdytoja. Bet kaip mokslininkai, taip ir menininkai gali ir tosios jėgą nusmelkt, įsipainiodami į menkumą ir drumstumą. Atsitinka tai, kad jie neauga žmoniškumu.

 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai I tomas Tautos gyvata