Tautos gyvata
- Vydūno raštai I tomas
- Peržiūros: 7685
- Tautos gyvata
- ***I. KAS YRA TAUTA
- PAGRINDAS VISAM DALYKUI SUPRASTI
- TAUTOS VISATA
- TAUTOS AMŽIAI
- TAUTOS VAIKŲ UŽDAVINYS
- ***II. TAUTA IR PASAULIS
- ŽEMĖS GALIOS IR JOS GYVYBĖ
- ATSKIRŲ GYVIŲ REIKŠMĖ GYVENIME
- ESAMYBĖS TURINYS
- PASAULIO KŪRIMAS
- ***III. TAUTOS GYVENIMAS
- ASMENS PLIURALIZMAS
- ĮVAIRUS ŽMONIŲ SANTYKIAI
- MOKSLAS, MENAS IR DORA
- KALBA
- AUKŠČIAUSIOS KULTŪROS SĄLYGA
- ***IV. TAUTA IR POLITIKA
- TAUTOS REIKŠMĖS KITIMAS
- VALDŽIAVOS ESMĖ IR KILMĖ
- ŽMONIŲ SUSITIKIMAS SU VALDŽIAVA
- MŪSŲ LAIKŲ PERVERSMŲ REIKŠMĖ
- TAUTOS GYVATOS IR VALDŽIAVOS...
- ***V. SENI VALDŽIAVOS KLAUSIMAI
- IEŠKOMASIS VALDŽIAVOS PAGRINDAS
- LAISVĖS KLAUSIMAS AMŽIŲ BĖGYJE
- LYGYBĖ IR TEISINGUMAS
- ***VI. BŪTINOJI VALDŽIAVA
- ŽMONIŲ TIKSLŲ PRASMĖ
- DYKYBĖS PRASMĖ
- LUOMŲ REIKŠMĖ
- PRODUKTYVIŲ LUOMŲ EILĖ
- GELBIAMŲJŲ LUOMŲ EILĖ
- TARNAUTOJŲ LUOMŲ EILE
- TAUTOS VARGŠAI
- TVARKOS NUSTATYMAS
- VALDYTOJAI
- KELIOS VALDŽIAVAI PAGRINDINĖS...
- ***VII. TAUTA IR ŽMONIJA
- ŽMONIŠKUMAS PASAULYJE
- INDIVIDUALI IR SOCIALINĖ SĄMONĖ
- TAUTŲ KILMĖ IR JŲ TARPIMAS
- SĄMONIŲ SANKLAUSA
- TAUTŲ SANTYKIAI
- ŽMONIJOS VIENYBĖ
- PRIERAŠTIS
- Visi puslapiai
ŽMONIŠKUMAS PASAULYJE
Žinant tautos gyvybę ir gyvenimą, prisieina tikrai stebėties. Paprastai tik tėra laikoma svarbu, kas regima ir sučiuopiama. Bet kas tai prieš tautinį gyvenimą! Koks čia apsireiškia pilnumas! O nėra tasai tiktai kūno gyvybė. Labai maža toji tame tereiškia. Tikroji tautos gyvybė prasideda jausmais, geismais, protavimu ir manymu. Bet pati jos galybė skelbiasi tiktai veikiant tautos gyvatoj žmogaus dvasiai-sielai.
Nebus tam aišku, kas čia yra rūpimas dalykas, kurs žiūri į gyvus dalykus tiktai kūno akimis, tarsi visa gyvybė tebūtų tik koks regimų daiktų būdas. Daug geriau tas visa supras, kurs pastebės, kaip jųjų kitimas atsitinka. Susideda tam trys dalykai. Kad akmenėlis, jūrų bangų plaujamas ir supamas, iš lengvo apdyla, tai ne vien patsai akmuo, ir bangų galia ką reiškia. Akmuo taip apdyla, kaip koks yra jo sunkumas ir kietumas. Tas tai yra tame atsitikime svarbiausia.
Toks jau dalykas pastebimas augmenyje. Jis auga ir įgyja ypatingą pavidalą. Tam svarbu žemė, oras ir visos aplinkybės. Jos veikia augmenyj ir jo lytyje! Bet jame gyvas ir tas veiksnys, kurs išskečia augdamas iš lengvo visą augmens pavidalą. Seniau mokslas apie tą veiksnį nieko girdėti nenorėjo. Dabar jau be daug vingių į jį atsižiūri.
Bet šis veiksnys yra regimai kitoks negu akmens kietumas ir sunkumas. Jis yra toks žymus, kad galime tiesiog kalbėt apie augmenų veiksnį pasaulyj. Tik pastebėkime, kaip medis klesti, išvarydamas pumpurus, žiedus ir lapus! Kiek jis sudirba materialo, gamindamas savo malką! O kaip žemė kinta, kur augmenys yra veiklūs! Bet pagaliau reikia suprast, kad tas pats veiksnys visur čia reiškiasi, kur tik pasaulyje kas auga. Ne vien augmenys, bet ir visų gyvių, todėl ir žmogaus pavidalas yra jo kūrinys.
Kitas dar veiksnys randasi gyvulijoj. Regima čia yra psichinė gyvybė šalia kūną gaminančiosios. O per tą ir šitoji kinta. Ir visai kitaip gyvulys veikia pasaulyj negu augmuo. Bet ir jo gyvenimo skritulys yra visai kitoks.
Rodos, turėtų būt aišku kiekvienam manančiam, kad su gyvuliu atsiveria kita esamybės sritis. Ir gana čia jau naujoji mokslo šaka, vadinama biologija, įdomių dalykų moka pasakyti. Žiūri ji į kiekvieną gyvą dalyką kaip į atskirą esamybės reiškėją. Ir vis aiškiau išdėsto ji šią mintį.
Bet kur dar nuo gyvulio pasaulio lig žmogaus! Jeigu to nemato žmonės save mėgindami, tai, rodos, jiems turėtų pasidaryti tat numanu, tyrinėjant tautos gyvatą. Visai kita čia apsireiškia galybė. Daug gilesnės esamybės gelmės dar ja atsiveria. Neužtenka kalbėt tik apie biologijos ir psichinę gyvenimo sritį, bet reikia pastebėt ir dvasios-sielos valdžiavą.
Psichinis žmogaus gyvenimas yra nesulyginamai lobingesnis negu atitinkamasis gyvulio. Bet žmoniškumo sritis tik prasideda dvasios-sielos reiškiniais. Ir tiejie labai galingai žadina psichinę žmogaus asmens sritį.
Kad yra tai, ką vadiname žmonija arba žmonijos gyvata, dera iš to, kad žmoniškasis veiksnys, žmoniškumo potencija, veikia psichinėje, biologijos ir fizikinėj pasaulio srityj. Ir ne vien atskirame žmoguje. Žmoniškumo potencija yra svarbiausia kūrybos galia visame pasaulyj ir taip sena, kaip pasaulis stovi. Šita potencija ir erdvės bei laiko nešamas gyvenimas yra du atskiru veiksniu. Susitinka juodu žmogaus asmenyj. Ir iš to auga psichinis ir dvasinis gyvenimas. Jis auga, tai reiškia, jis didėja ir įvairėja amžių bėgyje.
Daug reiškia, kad graikai apie brolius ir seseris sakė, jie gemą iš tų pačių motinos įsčių. Gema kūnai iš kūno. Bet psichinė žmogaus gyvybė turi platesnę kilmę. Ji paeina iš tautos gyvybės. Toji yra motina psichinės žmogaus gyvybės. Bet žmogaus dvasia-siela tik tegali paeiti iš dvasinės esties.
Toji tai yra žmogaus asmenybės pagrindas ir tuomi kilmė žmoniškumo potencijos pasaulyje, kuri apreiškia savo būdu pasaulio kūrėją. Priklauso ji pasaulį kuriančioms galioms. Bet yra ji žinomųjų pasaulio potencijų galingiausioji.
Visi žmonės todėl yra, žiūrint į jų esmę, tos pačios kilmės ir todėl broliai. Neturėtų būti tarp jų priešingumų. Bet jų yra gana daug. Ir tai tegali reikšti, kad taip negali pasilikti, kad visa iš lengvo turi virsti kitaip. Iš lengvo turi pasaulyj, o pirma žmonijoj įsivyrauti žmoniškumas. Tenlink turėtų vesti pažangos kelias. Būtų tai kūrybos atsilukštinimas.