Penktadienis, Gruo 13th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai I tomas Tautos gyvata

Tautos gyvata

 

TAUTŲ KILMĖ IR JŲ TARPIMAS

Taip žmogus yra metafiziškas asmuo ir žmonija metafiziškas veiksnys kūrybos žengimui, esamybės atsilukštinimui, gyvybės klestėjimui. Galima jį palyginti su šviesa. Ir toji susideda iš atskirų spindulių. Tokiu jau būdu žmonija yra atskirų sąmonių, atskirų asmenybių skaičius.

Žiūrint tokiu žvilgsniu į žmogų ir žmoniją, jau kiek ir numanu, kaip tautos atsirado. Neseniai dar mokslininkai kalbėjo apie tautas kaip apie aplinkybių padarus. Dabar sako jas esant „kuriančių galių“ vaisiumi. Bet reikėtų tai dar aiškiau išdėstyti.

Supratus, kad žmonija yra dvasinių asmenybių skaičius, kad tos asmenybės auga, tai esti iš lengvo įsigali šiame pasaulyje, gilėdamos ir platėdamos, ir kita aiškėja. Be abejonės, daug padaro aplinkybės. Vienos priverčia žmogų vienaip apsireikšti, kitos kitaip. Ir veikdamas, dirbdamas žmogus kinta savo asmenybėje. Susitinka bendrame veiksme ypatingas žmogus su ypatinga aplinkybe, kaip ir su ypatingu pasaulio kraštu.

Auga tada žmogui ypatingos kūno galios ir apskritai visokios kūno ypatybės. Ir auga iš lengvo atskiras jausmų-geismų ir minčių-manymo gyvenimas. Pasidaro tikras psichinis pasaulis, vieno žmogaus ir toliau tad visos žmonių eilės. O visa tai yra vaisius reciprokinio veikimo tarp žmonių asmenybių ir aplinkybių, erdvinių ir laikinių. Bet tos asmenybės yra viso to priežastis.

Tokiu būdu ir tautos gyvata kuriama. Ji stovi artimame sąryšyje su gyvenamuoju žemės kraštu ir visomis aplinkybėmis. Tik negalima tai jos kilme vadinti. Toji yra pirmoj eilėj tos asmenybės, kurios gimimu į ją įeina ir ją minėtu būdu stato. Šis jų gimimas turi būt tvarkomas kūrybos dėsnių. Jeigu tos asmenybės auga, tad, rodos, aišku, kad kūrybos dėsniai joms turi skirti tinkamą tam dirvą. Todėl jau ir tos asmenybės, kurios susivokia atskiroj tautoj, yra ypatingos.

Tuo tautos buvimas laiduojamas. Bet iš to ir matyt, kaip ji pati yra gimusi. Ypatinga asmenybė kūrė augdama savo pasaulį, kurs tinkamas buvo ir kitiems tarpti. Bet šis darbas eina dvasinėse gyvenimo srityse. Tose gelmėse randasi tai tautos kilmė. Iš čia gali būt ir statytas tautos tikslas. Kaip tauta svarbi atskiram žmogui, taip ji svarbi ir žmonijai.

Nėra ji tokia jau pradžioje. Bet ji iš lengvo svarbėja, tautos gyvatai tarpstant. Tam dera tautos gyvenamoji šalis ir tautos amžiai. Bet labiausiai įsigemančios žmoniškos asmenybės. Kaip jos pačios, taip ir visa tauta individualinasi. Tautos gyvata nuolat aiškiau įgyja atskiros asmenybės pobūdį.

Rodos, kad tai būtų pirmasis tautos siekimas. Ir tam jai amžiai skiriami. Visai nežiniomis tautos vaikai atitinkamai gyvena, tai daugiau sau vieni, tai daugiau su kitais tautos vaikais. Kartais eina tokių linkimų bangos per visas tautas. Atrodo laikais, tarsi tautos irtų. Jos vaikai nelabai tesirūpina kitais. Tad vėl visi telkiasi karštai krūvon ir skiriasi griežtai nuo kitų tautų.

Mūsų laikas yra kaip tik toks, kuriuo įvairios tautos kiek tiktai galėdamos tvirtina savo ypatingumą. Bet atskiri žmonės tautos skritulyj, pačioj jos gyvatoj, vėl daugiau negu kitais laikais rūpinasi socialiu gyvenimu, tautos vienopumu ir jos vaikų sanklausa.

Ir labai svarbu suprast tautų norų ir tikslų kryptį. Seniau tūlos tautos buvo savo kultūros žengimu įvestos į tokią padėtį, kad visas savo galias kone vien teteikė apsigynimui. Ir tam taupė beveik visus materinius savo turtus. Dabar pradeda vėl visos kreipties daugiau į psichinį ir dvasinį savo turtą ir gyvenimą ir tiki čia turint savo gyvybę ir stiprybę.

Reiškia tai berods pažangą. Bet tautos vienopumas, jos individualybė tuo dar nedaug telaimi. Nesutelkia atskirus asmenis tai, kad kiekvienam tas pats dalykas yra svarbus, bet kiek visa tauta reiškia kiekvienam tautos vaikui.

 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai I tomas Tautos gyvata