Šeštadienis, Lie 20th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai I tomas Tautos gyvata

Tautos gyvata

 

SĄMONIŲ SANKLAUSA 

Praskaidrintas žmogaus sielos žvilgis žiūri su ypatingu supratimu į visą gyvenimą. Atrodo jam tasai didžiu gyvybės sandaru, kuriame kiekvienas dalykėlis, ypačiai kiekvienas gyvis, yra toks, kad geriausiai tinka sugyventi su visa esamybe. Visoj jos visatoj kiekvienas gyvis turi savo vietelę ir ją geriausiai pildo. Kūryba jį laiko toj vietoj savo globoj.

Ir tikrai nuostabūs yra santykiai tarp atskiro gyvio ir viso gyvenimo. Gyvis yra tarsi mažas indelis, į kurį iš gausiausios visumos tiek liejasi jėgų, kiek tame indelyje telpa. Kitais žodžiais: kiekvienas gyvis yra ypatinga sąmonė, kuri iš didžiosios esamybės tiek pasirenka, kiek ji patirti įstengia.

Tie gyviai, kurie vos tik tėra gyvi materijos krisleliai, pasiima katras gal du tris esamybės įspūdžius. Jiems visumoj nėra daugiau. Koks menkas jų gyvumas, kokia tamsi jų sąmonė, tokia kurčia ir negyva jiems yra ir visuma. Kitokia ji yra gyviams su šviesesne sąmone.

Ir taip ji tarsi gyvėja, einant aukštyn per gyvių eilę lig žmogaus. Vis daugiau telpa atskiruose gyviuose, ir vis geriau jie iš esamybės įspūdžių sudaro pasaulį. Žmogus pagaliau savo sąmonėj aprėpia neapsakomą erdvės platybę su visu jos turiniu. Ir ne vien tai. Esamybės gelmės jo sąmonėj telpa, jei ne kitaip, tad nors tiek, kiek jos amžiais apsireiškia.

Yra tame berods tarp žmonių skirtumų. Vieni vos mažą skritulį apžvelgia, kiti platesnį. O tūli jau siekia net esamybės bekraštenybių ir gilybių. Dažnai rodomas skirtumas tarp girinio ir aukštos kultūros žmogaus. Ir lyginami juodu, žiūrint į jų sąmonės turinį ir kaip tasai atitinka esamybės turinį. Pirm neilgo laiko net buvo tikima, kad kultūros žmogaus sąmonės turinys esąs ir visos esamybės turinys. Bet dabar, manytojams kiek išprusus, matoma, kad ir žmogaus sąmonės turinys tik atitinka esamybės turinio dalelę.

Bet žmonių sąmonės nesiskiria tik savo turiniu. Tasai visuomet yra toks, koks yra sąmonės šviesos ir platumo laipsnis. Tuo vyriausiai skiriasi žmonės. O tat yra labai svarbu. Tik įvairių šviesos laipsnių žmonės gali tiksliai gyventi su viens kitu.

Menkos šviesos sąmonė teaprėpia beveik vien tą, kas jai tenka iš regimų dalykų veikimo. Kitos sąmonės apšviečia vyriausiai jausmus-geismus ir ūpus, kitos vėl daugiau mintis ir jų gyvenimą. Pagaliau yra ir sąmonių, kurių šviesos branduolys yra dvasios-sielos gyvybė. Bet tosios ir labai plačiai siekia gyvenime. Dar yra pastebėtina, kad sąmonių santykiai su savo turiniu yra nevienokie. Tūla sąmonė gyvai nutveria savo turinį, kita jį tiktai vos paliečia. Ir kitų dar yra skirtumų.

Žmonių sugyvenimui tai daug reiškia. Mat jie vienas kito sąmonės yra turinys. Ypačiai svarbu tai yra tautos vaikų gyvenime. Jeigu jų sąmonės bus lygios šviesos, jie maža tereiks vienas kitam. Ir tautos gyvatoj bus menkos sankabos. Bet gyvesnės šviesos sąmonės, kitas turėdamos savo turiniu, visą tautos būtį pataiso.

Ir kaip tik pradeda rastis sąmonių skirtumų, tautos ir ima tvirtėti, atsigauti, augti. Šviesesnės pasiekia tamsesnes ir jose žadina jų šviesą, tuo darbu pačios daugiau su-švisdamos. Taip vieni kitiems dera, ką kūryba visu gyvenimu pasiekti stengiasi, būtent sukelti daugiau gyvybės, daugiau sąmonės.

Tam tai ir susitelkia žmoniškos asmenybės'vienoj tautoj. Joms, kad galėtų tarpti, nėra vien naudingos aplinkybės, bet apskritai tautos padėtis ir būtis. Ir jos gyvena viena su kitomis. Asmenybė su menka sąmone telaiko maža savyje. Šviesesnė sąmonė aprėpia daugiau. Ir taip susipina visas žmonių skaičius, kurs yra įsigimęs į tą patį kraują, į tą patį psichinį gyvenimą, kurs yra tautos gyvata. Pasidaro tikra tautos vaikų sąmonės sanklausa.

Palaiminta yra ta tauta, kurioj gyvena žmonių su sąmone, laikančia savyj ne tik vienus antrus tautos gyvatos dalykus ir tautos žmones, bet kuri jau aprėpia visą tautos gyvatą. Ir ne tik taip, kad ją laiko savo turiniu, bet ją ir prisunkia visa žmoniška savo didybe.

O tai labai daug reiškia. Visa meilė, visas teisingumas, visa grožybė ir teisybė, visas malonumas, kurs iš jos spindi, leidžiasi į kiekvieną ir vargingiausiąjį tautos vaiką. Ir visi atveria savo sielos akis žiūrėt į viens kitą ir suprast viens kito reikšmę, laukdami iš viens kito kuo tyresnio žmoniškumo.

Ir kiek tasai pabunda, tiek tauta pasiekia savo uždavinį. Kiekvieno atskiro žmogaus pasistengimas žmogumi būti yra todėl labai svarbus. Jo žmoniškumas derės kitiems pakilti. Žmonės noksta sąmonių sanklausoj. Tauta tampa tobulesniu vienetu ir gali kuo daugiau reikšti kitoms tautoms.

 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai I tomas Tautos gyvata