Penktadienis, Rugs 20th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai I tomas Tautos gyvata

Tautos gyvata

 

ESAMYBĖS TURINYS 

Tuo tarpu labai svarbu suprasti, kas iš esamybės galėtų pasiekti žmogų. Nelengva tiems jos turinį atskleist, kurie yra įsitikinę, kad viskas vien daiktingu būdu veikia kitą dalyką. Jiems atrodo, tarsi vien yra materija, o kiti daiktai tėra ypatingas tos materijos sudėjimas, ypatinga jos padėtis ir t. t.

Tikrai reikia stebėtis, kaip ilgai išlieka gyvos tos mintys, kurios seniau teikė šviesos tūliems klausimams paaiškint. Seniai jos moksle nieko nebereiškia; seniai jų prasmė, pasilpusi, maža tesveria, bet tūluose žmonėse jos vis dar tebevyrauja. Yra tai kaip tik tos mintys, kad visa išeiną iš materijos. Šalia jos dar menama ir jėga.

Labai garsus gamtos mokslininkas, pasaulio mokslininkams susirinkus jau pirm 40 metų, visų kitų pritariamas, tvirtino, kad negalima suprast ir jokiu būdu išrodyt, kad sąmoningas dalykas kiltų iš nesąmoningo [3]. Bet tūli vos kiek išprusę žmonės ir šiandien dar betiki, jog jausmai, geismai, mintys, manymas, dvasia ir siela nesą kita kas, kaip smegenų virpėjimas. Pamiršta jie tą labai svarbų dalyką, kad ir tos smegenys ir visas jų virpėjimas, kaip ir visa materija bei jėga, tėra nieks kita, kaip tos sąmonės turinys. Be sąmonės ir to turinio nebūtų. Visai kita kas jis yra, jeigu jis pasilieka kitos sąmonės turiniu.

Be to, nūnai yra žinoma, kad pati materija, kuri tūlų buvo laikoma amžinu dalyku, pati darosi ir pragaišta. Sako, kad kitas, reginčio žmogaus nematomas ir todėl jo sąmonei neprieinamas dalykas esąs materijos pradžia. Ir prancūzų mokslininkas Gustavas Lebonas todėl galėjo visą raštą surašyti apie materijos įsikūrimą [4].

Seniau jau buvo manytojų suvokta, kokiu būdu žmogus ką supranta ir išmano. Ir gamtos mokslininkams – kaip ir minėtiems išprususiems žmonėms – dar naiviai žvelgiant j pasaulį, manytojai parodė, kiek reiškia, kas yra suprasta ir kas iš ko paeina arba dera. Sako, kad sąmonė nėra kilusi iš materijos, tarsi ji būtų tik ypatinga jos būtis *, kaip gal garas sukyla iš vandens, bet kad sąmonė yra vienas ir materija kitas dalykas, būtent sąmonės turinys. Visa, kas esti, tegali būt suprantama kokios nors sąmonės turiniu.

* I leid. buvo padėtis. Žr. šio leid. 360 psl. (Red.)

Iš to aiškėja, kad esamybės pagrindas yra ne materija, bet, sakysime, nežinomas dalykas, kurs tūleriopu būdu apsireiškia ir į kurį sąmonė daugiau yra panaši negu materija. Ši neturi savyj nė jokio pastovumo. Minimų nežinomojo esamybės pagrindo tūleriopų apsireiškimo būdų žmogaus sąmonė aprėpia visą eilę. Nė vienas jų neišeina iš kito, bet visi greta viens kito iš nežinomosios gilybės, ir jie sudaro esamybę, jie yra josios turinys.

Žmogus savo jusnimis pastebi tai, kas yra daiktinga. Tačiau jam yra žinoma ir daugiau dar to, kas esti. Iš esamybės turinio jis savo sąmonėj talpina jau geroką dalį. Jis žino iš gyvo patyrimo, kad yra jausmų, geismų, troškimų, ūpų ir t.t. Visai nėra abejojami šie dalykai. Jie esti berods kitokiu būdu negu visa, kas yra daiktinga.

Paprastai sakoma, kad jie randasi žmoguje, jo asmenyj. Bet ką tai reiškia? Teisybės tiek tėra, kad jie yra jo sąmonėj maždaug taip, kaip toje sąmonėj yra jo kūnas su savo gyvumu ir visi pasaulio daiktai, kurie jo kūną kaip nors šviesumu, šiluma, tamsa, šalčiu, kietumu arba šiaip dar pasiekia.

Nelabai daug skiriasi nuo jausmų-geismų mintys, sąvokos, įsivaizdavimai ir įsidingojimai. Ir tie dalykai esti, yra iš tikrųjų. Pagaliau ir išmintis, meilė, malonumas ir t. t. turi savo esimą, kaip ir patsai manymo ir noro principas, būtent žmogaus aš. Yra visi tie tokie skirtingi dalykai, jog negalima jų maišyti. Vien tegalima pasakyti, kad jie yra esamybės turinys, kurs netelpa kiekvieno gyvio sąmonėj. Nėra sąmonės lygios. Ir žmonių sąmonės yra gana dar visokios.

Visi tie dalykai, kurie sudaro esamybės ir, nors iš dalies, sąmonės turinį, yra gyvos galios. Jų visų veikimo vaisius yra įvairumo pilnas pasaulis. Išguldžius jį, nors kaip jis atrodo žmogaus sąmonėj, ir sudėjus panašius jo dalykus, jame pastebimi tūli veiksniai. Galima kalbėti apie gamtos gyvenimo sritis, būtent žemę, vandenį, orą, šviesą, toliau apie mineraliją, tad apie augmeniją, apie gyviją ir pagaliau apie žmoniją. Kiekviena šių esamybės sričių yra tarsi sau pasaulis. Ir jų kiekviename yra kiti dar skyriai ir įvairumai.

Yra tokie pastebėjimai ir jau nebe biologija. Bet einama jos takais filosofiško manymo, atsimenančio, kiek reiškia sąmonė ir esamybė, ypačiai žmogaus sąmonė bei manymas, ir sąmonės bei esamybės turinys. Nuo to laipsnio, ant kurio stovi gyvas organizmas, reikia žvelgti į pasaulį kaip į dalintą daiktą. Vienoj pusėj yra sąmonė su savo turiniu, antroj – esamybė su savo turiniu. Kokia yra sąmonė, toks yra jos turinys. O tas turinys atitinka tokiu būdu esamybės turinį, kokia yra ta sąmonė, kuri aprėpia savo turinį.

Žiūrint į sąmones, pradėjus menko gyvio sąmone ir einant aukštyn lig žmogaus sąmonės, pasirodo, kad mes čia turime tikrus sąmonių eilių laiptus. Ir jų turinys yra vaisius bendro sąmonės ir esamybės veiksmo.

Sąmonių laipsniai ir matyti žmonėse. Ir ne vien laipsniai, bet ir kiti dar skirtumai. Ir šie kaip tik sutelkia žmones įvairių sąmonės laipsnių. Tautos yra didesnis ar mažesnis žmonių skaičius su ypatinga sąmone. Kalbėjome apie tautą kaip apie atskirą psichinį pasaulį. Ir minėjome, kad eina ypačiai svarbi tautos ypatybė iš to, kaip ji pasitinka pasaulį. Šišion tam gauname aiškesnį supratimą. Tautos žmonių sąmonių ypatybė padaro šį ypatingąjį pasitikimą. Ir iš to tad išeina tautos kaip kūrybos priemonės uždavinys ir jo sprendimas.

Kiekviena tauta turi savo santykių su pasauliu, su esamybės turiniu. Yra ji jam reikalinga, kaip jis jai. Bet nebeina čia klausimas tiktai apie dalykus, kurie pasiekia jusnis. Tauta, būdama žmonių sąmonių skaičius, turi pirmiausia santykių su psichiniu esamybės turiniu. Čia ji gyvena ir veikia. Čia ji vykina kūrybos darbą, kurs ir pasiekia regimąjį pasaulį.

 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai I tomas Tautos gyvata