Šeštadienis, Lap 16th

Last updateK, 29 Saus 2015 11am

knyga.jpg
Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai I tomas Sąmonė

Sąmonė - SĄMONĖ

SĄMONĖ

Traktatas išėjo 1936 m.: Vydūnas. Sąmonė (Sąmoningumas ir nesąmoningumas). Žvilgsniai į Gyvenimo Esmę. – Til3ė: Rūta (Anso Bruo3io lė comis), 1936.– 199p.

1. Žr. 11 „Visumos sąrangos“ komentarą.

2. Turimas galvoje vedų kūrimo laikais gyvenęs žmogus.

3. Žr. 5 „Mūsų uždavinio“ komentarą.

4. Čia Vydūnas remiasi indiškąja inkarnacijų teorija, aiškinančia, jog žmogus, t.y. jo dvasinė esmė, siela, veikiant karmos dėsniui (žr. 14 „Visumos sąrangos“ komentarą), įsikūnija daugelį kartų, tarsi keičia kūnus, gyvena daugybę žemiškų gyvenimų. Kiekvienas iš tų gyvenimų – žingsnis jos tobulėjimo, laisvėjimo kelyje.

5. Saulės mazgas (saulės rezginys, pilvo rezginys, lot. plexus celiacus) – didžiausias žmogaus autonominės nervų sistemos rezginys pilvo ertmėje, iš kurio visomis kryptimis išeina daug nervų, sudarančių kitus smulkesnius rezginius apie arterijas bei įvairius organus. Indiškojoje jogoje saulės mazgui skiriama ypatinga reikšmė.

6. Kalbama apie vokiečių filosofo voliuntaristo gyvenimo filosofijos pirmtako Artūro Šopenhauerio (Schopenhauer, 1788-1860) pagrindiniame veikale „Pasaulis kaip valia ir vaizdinys“ („Die Welt als Wille und Vorstellung“) išdėstytą valios koncepciją. Joje I.Kanto „Daiktas pats savaime“ tapatinamas su valia, kuri suprantama kaip neturinti nei pradžios, nei pabaigos kosminė jėga, verčianti veržtis gyventi. Ji esanti viso blogio šaltinis, nes gyvenimas teikia ne laimę, kurios vaikomasi kaip iliuzijos, o kančias. Remdamasis budizmu, A.Šopenhaueris ragino siekti nirvanos, t.y. paneigti norą gyventi, valią veržtis į įsivaizduojamą pasaulį. Tokia pesimistinė orientacija Vydūnui buvo visiškai nepriimtina, nes gyvenime jis matė ne beprasmybę, o tobulėjimo galimybę.

7. Čia ir toliau polemizuojama su vokiečių filosofo, vieno iš gyvenimo filosofijos kūrėjų Frydricho Nyčės (Nietzche, 1844-1900) valios valdyti koncepcija, teigiančia, kad visa, kas egzistuoja, yra tiktai valios valdyti pasireiškimas, aukštinančia stipria valia pasižymintį antžmogį. Šiomis idėjomis vėliau ėmė naudotis vokiškojo fašizmo ideologai. Būtent šis momentas kėlė didelį nerimą ir Vydūnui.

8. Turimas galvoje Pirmasis pasaulinis karas.

9. Maja – viena iš pagrindinių senovės indų filosofijos sąvokų, reiškianti magiškąją kūrimo galią, iliuziją, regimybę. Majos koncepcija buvo išplėtota vedantoje, ypač jos atšakoje – advaitoje. Čia maja aiškinama kaip dieviškoji jėga, kurios pagalba absoliutas tariamai kuriąs reiškinių pasaulį. Toji pati jėga šį iliuzinį pasaulį verčia suvokti kaip tikrą, realų, o tikroji realybė – dvasinė būtis – lieka paslėpta, daug kam nesuvokiama.

10. Terminu poezis Vydūnas įvardija grožinę literatūrą.

11. Šis posakis paimtas iš Naujojo testamento (Evangelija pagal Joną, 1, 1-3).

12.Žr.5 „Visumos sąrangos“ komentarą.

13. Egiptiečių „Mirusiųjų knygos“ – papirusų ritinėliai, kurie Egipto Vidurinės Karalystės laikais (apie 2050-1700 m. p. m. e.) buvo dedami į karstus.

14. Avesta – senovės iranėnų religijos zaroastrizmo šventųjų knygų rinkinys, kurtas IX-III a. p. m. e. Jį sudaro 4 dalys: eiliuoti šios religijos reformatoriaus Zaratustros pamokslai „Gatos�“ („giesmės"), kreipimasis į šventuosius „Jaštarai“ („Besimeldžiantieji“), bažnytinės teisės ir įstatymų knyga „Videvdatas“, maldų tekstai ir liturgijos taisyklės „Jasnai“ („Šlovinimai“). Šios dalys sudaro antrąją „Avestas“ redakciją, kuri turėjo ir vertimą į viduriniąją persų kalbą, vadinamą zend. Iš čia ir pavadinimas „Zend-Avesta“. Pirmoji redakcija, kurią sudarė ištraukų iš įvairių „Avestas“ knygų rinkinys, buvo parašyta tik senovine iranėnų kalba.

14. Brahmanizmas – senovės indų religija, atsiradusi I tūkstantmečio p. m. e. pradžioje ir pakeitusi senesniąja religiją – vedizmą. Pavadinta pagal ritualinius tekstus – brahmanus. Rėmėsi šventomis Vedų knygomis, tik kitaip negu vedizmas jas traktavo. Brahmanizmo pagrindą sudarė tikėjimas, kad gamta – dvasinga ir kad visos būtybės nuolat atsinaujinančios, kad žmogaus siela, jam mirštant, pereina į kitą gyvą būtybę ir taip keliaudama tobulėja. Pasiekusi tobulybės, ji išsivaduoja nuo reikalo naujai įsikūnyti ir susilieja su visuotine dvasia. Ankstyvaisiais viduramžiais brahmanizmas atgijo induizmo religijos forma.

16. Budizmas – viena iš pačių svarbiausių ne tik Indijos, bet ir viso pasaulio religijų. Atsirado VI a. p. m. e. Indijoje. Budizmo dogmų ir idėjų pagrindinis šaltinis yra Tripitaka (sanskritiškai – trigubas krepšys) – religinių kūrinių, laikomų šios religijos pradininko Sidartos Gautamos, gavusio Budos garbės vardą, apreiškimų sąvadas. Svarbiausia budizme yra 4 didžiosios tiesos: yra žmogaus kentėjimas (jo šaltinis – gyvenimas); yra to kentėjimo priežastis (troškimas gyventi); yra galimybė jai pašalinti (gyvenimo troškimo, žemiškų geidulių įveikimas); yra būdas tai galimybei realizuoti (pasiekti nirvana, laikantis 5 svarbiausių dorovinių principų: nežudyti, nemeluoti, nevogti, nepaleistuvauti, negirtuokliauti).

17. Žr. 4 komentarą.

18. Žr. 5 „Mūsų uždavinio“ komentarą.

19. Posakis paimtas iš Naujojo Testamento (Pauliaus laiškai romiečiams, 11, 36).

Kursyvas.– Red.

 

Jūs esate čia: Naujienos Vydūno raštai I tomas Sąmonė